| Balandþio 13 d. Popieþius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo Krizmos Miðioms. Homilijoje Šventasis Tëvas ragino kunigus Kristaus pavyzdþiu „kilti á kalnà“ melstis. Pasak popieþiaus, paprastas aktyvizmas kartais gali tapti net heroizmu, taèiau neatneða vaisiø ir tampa nebeveiksmingas, jei nekyla ið gilios bendrystës su Kristumi. Kunigas visø pirma privalo bûti maldos þmogus. „Laikas, skirtas maldai, yra tikras sielovados darbo laikas“, – sakë popieþius. Savo kalboje jis citavo Turkijoje nuþudytà misionieriø kun. Andrea Santoro. „Reikia savo kûnu iki galo neðti ðio pasaulio blogá ir dalytis kentëjimais Jëzaus pavyzdþiu“, – sakë Benediktas XVI.
Paskutinës vakarienës Miðiomis Laterano bazilikoje popieþius Benediktas XVI pradëjo Didþiojo Tridienio ðventimà. Benediktas XVI gràþino tradicijà Paskutinës vakarienës Miðias ðvæsti Laterano bazilikoje. Paskutiniaisiais pontifikato metais popieþius Jonas Paulius II dël pablogëjusios sveikatos ðvæsdavo ðias Miðias Šv. Petro bazilikoje. Romos vyskupas, kaip ir kiti pasaulio vyskupai, sekdamas Jëzaus pavyzdþiu tàdien numazgojo kojas dvylikai vyrø. Pamoksle popieþius ragino tarnauti kenèiantiesiems ir apleistiesiems. Šventasis Tëvas pabrëþë: „Dievas nëra perdaug didis, kad nesirûpintø mûsø maþais dalykais“. Bûtent dël savo didybës Dievas gali priimti kiekvieno þmogaus rûpesèius ir problemas. Kalbëdamas apie Jëzø iðdavusá apaðtalà Judà, popieþius áspëjo nesivadovauti galia ir sëkme. Judui pinigai tapo svarbesni uþ bendrystæ su Jëzumi.
Didájá penktadiená popieþius vadovavo Kryþiaus pagerbimo pamaldoms Šv. Petro bazilikoje. Pradþioje jis – kaip ir viso pasaulio vyskupai savo katedrose – parpuolë prieð didájá altoriø ir keletà minuèiø tyloje paminëjo Jëzaus mirtá. Pagerbdamas Kryþiø Šventasis Tëvas, nusiavæs batus, prisiartino prie kryþiaus, já pabuèiavo ir pasimeldë. Didþiojo penktadienio pamaldose homilijà sakë Popieþiaus namø pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. Pamokslininkas citavo ir komentavo Benedikto XVI enciklikos Deus caritas est mintis. Jis taip pat aptarë neseniai þiniasklaidos iðplatintas spekuliacijas apie vadinamàjà „Judo evangelijà“. Pasak pamokslininko, biblistams seniai þinomi tokie raðtai. T. Cantalamessa kaltino þiniasklaidà dël noro klaidinanèiomis interpretacijomis susikrauti kapitalà.
Didþiojo penktadienio vakare popieþius Benediktas XVI vadovavo Kryþiaus kelio procesijai Koliziejuje. Apeigose dalyvavo apie 50 tûkst. þmoniø. Popieþius pats neðë kryþiø pirmoje ir keturioliktoje stotyje. Kitose stotyse Kryþiø neðë kiti „kirënieèiai“: popieþiaus vikaras kardinolas Camillo Ruini, romieèiø ðeima, Amerikos seminaristas, meksikietë moteris ir du broliai pranciðkonai ið Šventosios Þemës kustodijos. Kryþiaus kelio màstymus ðiemet parengë arkivyskupas Angelo Comastri. Renginys buvo transliuojamas á 42 ðalis.
Didþiojo ðeðtadienio apeigos prasidëjo tamsioje ir pilnutëlëje Šv. Petro bazilikoje popieþiui paðventinus ugná ir áþiebus Velykø þvakæ. Ávairiomis kalbomis perskaityti 9 Senojo ir Naujojo Testamento skaitiniai. Pamoksle popieþius pabrëþë, kad Kristaus Prisikëlimas nëra vien „praeities stebuklas“ bet „kokybinis proverþis gyvybës istorijoje“. Šventasis Tëvas sakë, kad Krikðtas yra visiðkai kitas dalykas negu „baþnytinë socializacija“, tai nëra vien „nuplovimas ir pagraþinimas“, o veikiau „kokybinis ðuolis“. Giedant Visø ðventøjø litanijà popieþius pakrikðtijo, o po to netrukus sutvirtino septynis katechumenus ið Afrikos, Pietø Amerikos, Azijos ir Europos.
Velykø sekmadiená po iðkilmingose Miðiose Šv. Petro aikðtëje dalyvavo apie 100 tûkst. tikinèiøjø. Savo pirmojoje Velykø þinioje Urbi et orbi popieþius Benediktas XVI ryþtingai reikalavo nutraukti karus bei prievartà kriziø regionuose, prieðintis terorizmui, ragino puoselëti solidarumà ir kurti teisingumo struktûras. Konkreèiai neávardindamas Irano jis kalbëjo taip pat apie tarptautinæ krizæ reguliuojant branduolinës energijos panaudojimà. Kalbëdamas apie kriziø regionus popieþius daug dëmesio skyrë Afrikai, pirmiausia Darfuro regionui Sudane. Jis taip pat ragino tæsti taikos procesà Šventojoje Þemëje, áveikiant „senas ir naujas kliûtis“ ir pabrëþë Izraelio valstybës teisæ egzistuoti.
Po Velykø þinios popieþius suteikë velykiná palaiminimà Urbi et orbi ir pasveikino susirinkusius 62 kalbomis, tarp jø ir lietuviðkai. Pirmosios Velykø iðkilmës sutapo su popieþiaus 79 –uoju gimtadieniu. Dienraðtyje L’Osservatore Romano ðis sutapimas pavadintas reikðmingu atsitiktinumu.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt |